- išrokavimas
- 1 ×išrokãvimas sm. (1); Sut 1. N, KI147, M → 1 išrokuoti 1: XVIII šimtmetyje buvo jau bent du šimtu įvairių skaitlinių išrokavimui svieto pradžios, kurios svyravo tarpu 3500 ir 7000 metų Blv. 2. Brs, Kv tikslingas elgimasis, veikimas, apskaičiavus, numačius pasekmes: Tau karvė parduot nėr išrokãvimo Ktk. Koks te tavo išrokãvimas buvo lig galu[i] nemest Slm. Gyvena jie be jokio išrokãvimo Jnš. Gal kokių išrokãvimų turėjo, ka[d] nepaskolijo Krš. Tuo būdu visi mūsų spėjimai gali niekais nueiti, visi išrokavimai gali apgauti, visi mūsų užmoniai gali neįvykti Blv. | Ka[d] jau ans pradeda šnekėti, tujau su visokiais išrokavimais Vvr. \ rokavimas; aprokavimas; atrokavimas; išrokavimas; nurokavimas; perrokavimas; prirokavimas; surokavimas
Dictionary of the Lithuanian Language.